Kodėl verta investuoti į vaiko ugdymą?

Ankstyvoji vaikystė, tai vienas svarbiausių vaiko raidos etapų. Vaiko vystimasis prasideda dar prieš jam gimstant, nes jo kūnelis, smegenys ir kitos sistemos formuojasi dar motinos pilvelyje – credx.eu/bg, todėl ryšys tarp vaiko ir mamos, dar nėštumo metu, tampa labai stiprus. Jam gimus, svarbu tinkamai jį prižiūrėti, auklėti, lavinti, ugdyti, paruošti mokyklai ir tolimesniam gyvenimui. Visi svarbiausi procesai vyksta dar ankstyvoje vaikystėje iki kol vaikas pradeda eiti į mokyklą, nes mokykla, tai pirmoji stotelė, kurioje vaikas po truputėlį mokosi savarankiškumo, atsakomybės ir kitų svarbių dalykų.

Kodėl toks svarbus ankstyvasis ugdymas? Atlikta begalė tyrimų, parodančių, jog ankstyvoji vaikystė, dar iki mokyklos, yra itin greitas fizinis bei protinis vaiko raidos etapas, kuomet vaikas keičiasi, auga, pradeda kalbėti, mąstyti, klausinėti, išsakyti savo mintis ir pan. Vaikai mokosi judėti, bendrauti, komunikuoti su jį supančiu pasauliu bei plėtoti savo asmenybę. Ankstyvoji vaikystė, tai laikas, kuomet vyksta geriausi vaiko raidos pokyčiai, tačiau tai taip pat ir rizikingas laikotarpis, nes vaikui gresia daugybė pavojų. Neigiama įtaka dar vaikystėje, turi itin stiprų poveikį, kuris jaučiamas visą gyvenimą, kitaip tariant, neigiamas poveikis negrįžtamai paveikia vaiko psichiką, todėl nuolat akcentuojama, jog vaikystė turi būti pats gražiausias laikas vaikui, kurį jis prisimintų su šypsena ir jokiu būdu ne su baime ar neapykanta.

Deja, daug vaikų auga šeimose, kuriose nuolat jaučiamas smurtas, nepriteklius, girtuokliavimas ir nepriežiūra. Daugelis vaikų netgi neturi tinkamų sąlygų augti, tačiau tokia yra realybė. Visi šie veiksniai labai paveikia vaikus, todėl tokie vaikai paprastai linkę į nusikalstamumą, despotiškumą, bei yra linkę slėpti savo jausmus.

Kokie geriausi būdai gerinti vaiko raidos procesus ir ankstyvąjį ugdymą? Pozityvumas, viena svarbiausių savybių. Vaikai turi jaustis saugūs, mylimi, jiems turi būti suteikiamos sąlygos augti, rūpinamasi jų sveikata, tinkama mityba ir žinoma suteikiama daug meilės bei rūpinamasi jais. Tokie vaikai yra laimingi ir pasirengę eiti į mokyklą bei ją pabaigti, gauti geresnį darbą bei sėkmingai ir patogiai gyventi. Investuojant į ankstyvojo ugdymo programas, vaikui suteikiamos geriausios sąlygos. Vaikus gali mokyti ne tik tėvai, skatinama juos vesti į vaikų darželius arba pasamdyti jiems aukles, kurios su jais užsiimtų bei juos lavintų. Pasirinkimų yra įvairiausių, tereikia atsižvelgti į poreikius ir galimybes.

Reikia paminėti ir tai, jog investicija į vaikų ugdymą nebūtinai turi būti matuojama pinigine išraiška, nes dažniausiai rūpinimosi, meilės, priežiūros, negali nupirkti jokie pinigai. Tačiau kalbant apie darželius, tam tikras mokymosi ir ugdymo priemones, į jas investuoti reikia, o jos kainuoja labai įvairiai. Kartais tai tampa kliūtimi tėvams, gyvenantiems sudėtingiau, tačiau visuomet yra būdų, padedančių gauti pinigų. Vienas jų – greitoji paskola. Žinoma, nereikia apsiriboti vien ja, tačiau tai viena priemonių, galinčių padėti skubiai. Labai norint ir stengiantis, tėvai randa būdų kaip įsigyti įvairias priemones ir suteikti savo vaikams tai, ko jiems labiausiai reikia.

Vaikai yra ateitis, todėl norint gyventi pasaulyje kuriame nėra skurdo, karų, prievolės, bado ir kitų baisių dalykų, jau nuo mažumės savo vaikams reikia įskiepyti savybes, kuriomis turi pasižymėti doras ir garbingas pilietis. Ateitis priklauso nuo mūsų pačių ir mūsų vaikų, todėl tik mes galime juos išauklėti taip, kad ateityje būtų galima jais didžiuotis. Investicija į jų ugdymą dar ankstyvame amžiuje yra būtina ir užtikrina geresnį vaikų rytojų.

Kodėl verta investuoti į vaiko ugdymą?

Kodėl verta mokyti vaikus?

Mokslas labai svarbus visiems: moterims, vyrams ir žinoma vaikams. Kone kiekvienoje šalyje, vaikų išsilavinimas yra vienas svarbiausių aspektų. Valstybių vadovai visame pasaulyje rūpinasi švitimu ir stengiasi, jog nuolat būtų mokytojų, galinčių ir gebančių mokyti vaikus. Neapsiribojant tik valdžios atstovais, yra daugybė ne pelno siekiančių organizacijų, besirūpinančių tuo, jog mokslas būtų prieinamas visiems vaikams be išimčių. Tokios organizacijos, paprastai orientuojasi į pradinį mokymąsi ir suteikia papildomus mokymus mokytojams, jog jie galėtų savo informaciją perduoti dar efektyviau.

Vaikams, mokymasis padeda lavinti vaizduotę, kūrybiškumą, žodyną bei suteikia pagrindinių žinių. Ankstyvojo mokymo tikslas, paskatinti vaikus mąstyti. Taigi, vaizduotė labai svarbi ir išlieka visą gyvenimą. Kūrybiškumas, taip pat vienas pagrindinių aspektų, norint jog vaikas tobulėtų. Kūrybiškumo ir kūrybinių užduočių pagalba, vaikai mokosi įvairiausių dalykų. Visa tai jiems padeda pažinti pasaulį, kurį kiekvienas įsivaizduoja savaip. Vaikus reikia išmokyti vaizduotės meno, jei to nebus, tuomet jų mintys bus tuščios, bespalvės, o vaikai turi nuolat spinduliuoti visomis vaivorykštės spalvomis. Taip pat, mokymosi metu, vaikui suteikiamos pagrindinės žinios ir apie jį patį, padedama suvokti kam reikalingas bendravimas, santykiai, kaip pažinti pasaulį, susipažinti su istorija ir kitais svarbiais dalykais.

Švietimo atstovai teigia, jog puikiausia vieta vaikams yra mokykla. Jie mano, jog vaikai labai smalsūs, todėl jiems labai svarbi juos supanti aplinka ir kodėl viskas yra būtent taip kaip yra. Jie stengiasi sužinoti atsakymus į visus įmanomus klausimus ir ieškoti visko kas yra aplink juos. Smalsumas reiškia tai, jog vaikai trokšta žinių, o žinių galima pasisemti tik mokantis. Būtent dėl to, šalys ir stengiasi akcentuoti mokslo svarbą ir stengiasi užtikrinti savo šalių vaikams teisę į mokslą i savęs tobulinimą. Mokslas ir švietimas, mokyklinio amžiaus vaikams, tai vaistas, kuris gydo nuo visų pasaulio pavojų. Mokslininkai įsitikinę, jog skurdas išnyktų, jei tik visi vaikai turėtų galimybę mokytis. Terorizmas, kuris yra vienas blogiausių dalykų šiandieniniame pasaulyje, taip pat gali būti sustabdytas, jei tik vaikams bus suteikiamas mokslas, jie bus šviečiami ir mokomi gyventi taikiai. Su tokiomis problemomis kaip korupcija, vagystės, moterų nesaugumas, religiniai nukrypimai gali būti kovojama, tik svarbu, jog vaikai būtų tinamai auklėjami ir mokomi.

Vaikų švietimas svarbus, nes jis pagerina vaikų tolimesnes galimybes. Vaikai mokomi atsakinėti drąsiai ir apgalvotai. Tokiu būdu stiprėja vaikų pasitikėjimas savimi ir vieniems kitais. Vaikai, kurie neturi galimybės mokytis, dažniau linkę į nusikalstamumą ir įprastai yra nepatenkinti viskuo. Be to, tokiais vaikais dažnai naudojamasi, juos lengva apgauti ir palenkti į savo pusę. Kai vaikai mokosi, jiems yra nustatomos tam tikros taisyklės, kurių jie turi laikytis, o teisingai laikantis, pasiekiami puikūs rezultatai ir sėkmė. Ugdomas žingeidumas, kuris laikui bėgant vis auga. Švietimas gerina ir tobulina protą bei asmeninius gebėjimus, įskaitant tinkamus įpročius ir įgūdžius, bei žinoma, mokėjimą spręsti įvairias gyvenimiškas situacijas.

Mokymasis, tai faktai ir žinios. Palaipsniui vaikai mokomi to, ką privalo žinoti kiekvienas. Taip pat, jiems suteikiamos žinios apie dalykus, kurie vienaip ar kitaip susiję su jų elgesiu ir kodėl reikia elgtis taip, o ne kitaip. Kitaip tariant, vaikai mokosi etikos, net patys to nesuprasdami. Mažais žingsneliais stengiamasi vaikus supažindinti su tuo, kas juos supa, su tuo ką jie mėgsta ir apie ką nuolat klausinėja. Labai svarbu, jog tėvai taip pat įsitrauktų į šį mokymosi ir pažinimo procesą, nes jie, vieni svarbiausių vaikų mokytojų ir autoritetų.

Kodėl verta mokyti vaikus?

Mokytojų įtaka mokinių pasiekimams

Mokytojai dažnai laikomi pavyzdžiu kitiems. Išties, jų profesija labai svarbi, tačiau ar kiekvienas mokytojas gali būti vertas vadintis šiuo vardu? Mokytojų indėlis yra be galo svarbus, jie suteikia žinias ir pagrindus to, ką naudosime visą gyvenimą. Jie tarsi suteikia mums šviesą, kurią galime neštis per gyvenime ir nušviesti tamsiausias kerteles. Tačiau kaip išties atrodo puikus ir efektyvus mokytojas ir kaip jis įtakoja vaikų pasiekimus?

Geras, gerbiamas, autoritetingas ir savo dalyką puikiai išmanantis mokytojas, gali kur kas daugiau nei tas, kuris savo dalyką išmano, tačiau nesugeba suvaldyti mokinių ir pelnyti jų pasitikėjimo. Mokinių efektyvumą lemia daugybė veiksnių, įskaitant asmeninius gebėjimus, aplinką, tėvų pasiekimus ir pan. Visgi, mokytojai, taip pat turi didžiulės įtakos mokinių efektyvumui ir pasiekimams. Yra daug mokytojų ir visi jie skirtingi, kai kurie turi daug patirties, kai kurie labai griežti, kai kurie savo srities profesionalai, tačiau ne visi mokytojai geba perteikti savo turimas žinias ir tuo labiau perteikti jas taip, jog jas įsisavintų mokiniai. Visų pirma, mokytojas turi būti ne tik, žmogus atsakingas už žinių perdavimą, tačiau jis turi būti draugas. Tiesa, gerokai anksčiau, teigti jog mokytojas turi būti draugu, tikriausiai būtų nepagarba ir net nusikaltimas, tačiau šiandieninėje visuomenėje, mokytojas išties privalo būti draugu. Kuomet jaučiami šilti santykiai ir nėra baimės, galima pasiekti kur kas daugiau. Esant stipriam ryšiui ir geriems santykiams, mokytojas tampa draugu, galinčiu suvaldyti maištaujančias sielas, tapti pavyzdžiu ir pelnyti pagarbą. Vaikai tokius žmones pajaučia labai greitai ir gerbia bei prisimena juos visą savo gyvenimą.

Puikūs mokytojai yra gerbiami už savo darbus, o ne už savo ilgametę patirtį ar tam tikrus praeities įvykius. Gyvenimas yra kupinas netikėtumų ir kartais nutinka taip, jog jis mesteli mums tokius išbandymus, kurių neatlaikome arba kurie pakeičia gyvenimus negrįžtamai. Nepaisant įprastų nuomonių, jog labai svarbu kokią mokyklą lankė mokytojas, kur jis studijavo, įgijo patirties ir panašiai, svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra tai, kokį mokytoją matome šiandien ir kaip jis sugeba perteikti savo žinias. Mokytojo efektyvumą galima patikrinti ne žvalgantis po jo praeitį, o atsižvelgiant į tai, kokius rezultatus pasiekia jo mokomi mokiniai. Kai kurie mokytojai turi nepriekaištingą praeitį,tačiau jų mokymas neatneša itin gerų rezultatų, mokiniai tik vidutiniškai geba įsisavinti teikiamą informaciją ir tik vidutiniškai išlaiko testus, atsakinėja į klausimus ir atlieka kitas užduotis. Taip pat, kai kurie mokytojai neturi itin daug patirties ar nėra pasiekę didelių profesinių laimėjimų, tačiau jų mokomi vaikai, informaciją įsisavina labai gerai ir savo pasiekimais garsina mokyklą ne tik šalies, bet kartais ir už šalies ribų. Tiesiog, tokie mokytojai pasirenka tinkamus mokymo metodus ir geba suvaldyti mokinius bei pelnyti jų pasitikėjimą, o tai yra vienas svarbiausių gero mokytojo bruožų.

Kartais, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, mokytojams tenka pakeisti mokyklas, tačiau tai nepablogina jų mokymo rezultatų. Jei mokytojas myli savo darbą ir visa širdimi jam atsiduoda, tuomet jam svarbiausia yra mokiniai ir gebėjimas juos išmokyti to, ką moka pats. Mokytojai mūsų gyvenime turi svarbų vaidmenį, deja, daugelis iš savo mokymosi metų prisimena vos keletą mokytojų, kuriuos gerbia ir vadina juos savo gyvenimo mokytojais. Taip buvo visuomet, vargu ar tai gali visiškai pasikeisti, nes tapti tokiu mokytoju, kuris įkvėptų kitus yra be galo sunku. Mokytojas turi atsiduoti savo darbui visu šimtu procentų, jei taip ir yra, tuomet rezultatai yra akivaizdūs ir mokytojas skina saldžius savo darbo vaisius.

Mokytojų įtaka mokinių pasiekimams

Vaikų teisė į mokslą

Mokslas, tai yra teisė, kuri būtina ir leidžia kiekvienam žmogui įgyti žinias bei subręsti kaip asmenybei, atskleisti savo talentus ir gebėjimus. Ši teisė į mokslą yra gyvybiškai svarbi ne tik patiems žmonėms, tačiau ir ekonomikai, socialiniam gyvenimui, kultūrinei plėtrai bei kitoms sritims ir pačiai visuomenei. Mokslo dėka galima įgyti bei išugdyti pagrindines žinias, kurios bus svarbios visą likusį gyvenimą. Kiekvienas, pagalvojęs apie tai, jog dar mokykloje išmoko skaityti, skaičiuoti, laisviau mąstyti, spręsti uždavinius ir kitus dalykus, supras, jog tai dalykai, kurie mus lydi kasdien ir be kurių būtų sunku įsivaizduoti savo kasdienybę. Tuo pačiu, tampa aiškiau, jog nemokant elementariausių dalykų, gyventi šiandieninėje visuomenėje yra be galo sudėtinga, nes šiuolaikinė visuomenė gerokai skiriasi nuo tos, kuri buvo anuomet.

Išsilavinimas reiškia tai, jog įgyjamos įvairios žinios apie daugelį dalykų ir skirtingų sričių. Viskas prasideda nuo elementarių dalykų ir palaipsniui sudėtingėja, taip mokoma lavinti protą ir tobulėti. Iš pradžių mokomasi pavienių raidžių, tuomet jos jungiamos į žodžius, sakinius, kurie palaipsniui virsta tekstais, kuriuos mokomasi raiškiai skaityti, vėliau pasakoti, o galiausiai ir kurti patiems. Panašiai yra su kiekvienu dalyku, kurį stengiamasi išmokti. Pradedama nuo elementarių dalykų ir palaipsniui pereinama prie vis sudėtingesnių. Tai neatsiejama nuo mokymosi proceso. Pagrindinių dalykų, išmokstama dar pradinėje mokykloje, vadinasi tai yra pati svarbiausia pakopa, kuri suteikia pagrindus tolimesniam vystimuisi ir tobulėjimui. Jau pradinėse klasėse pradeda ryškėti tam tikri sugebėjimai ir stipriosios pusės, todėl, laikui bėgant, galima jas išauginti iki didžiulių gabumų ir puikaus tam tikrų sričių valdymo. Tereikia tikslingai link to eiti, tačiau labai svarbi mokytojų bei tėvų pagalba. Jie stipriai prisideda prie asmenybės augimo, lavėjimo ir supratimo apie įvairius dalykus. Dar iki mokyklinio amžiaus, vaikai labai daug klausinėja. Jie sugalvoja galybę klausimų, į kuriuos kartais sudėtinga rasti paprastus atsakymus, tačiau jau tuomet formuojasi vaiko asmenybė, be to, vaikai greitai įsisavina informaciją ir perima tam tikras manieras, todėl jau nuo mažumės reikia stengtis, jog vaikai būtų mokomi tinkamai, kitu atveju bus pakankamai sunku pakeisti ne itin gerus bruožus ar įpročius.

Mokymasis susideda iš daugybės formų, kurios svarbios asmenybės vystimuisi bei savęs pažinimui, o taip pat ir fiziniams bei intelektualiniams gebėjimams atskleisti. Labai svarbu ir tai, jog mokslas leidžia perduoti žinias, principus, tradicijas, vertybes naujoms kartoms, kurios po daugelio metų darys lygiai tą patį. Visa tai irgi prisideda prie asmenybės vystimosi, bei socialinės integracijos. Išsilavinimas, nenuginčijamai yra tai, kas gerina asmens gyvenimo kokybę, kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo geresnė gyvenimo kokybė. Nebūtinai tai turi būti matuojama materialiai, labai svarbu ir vidinė asmenybės būsena bei įgytų žinių panaudojimas. Vis dėlto, pinigai taip pat yra svarbūs, nors dažnai tai ir nėra pabrėžiama, išsilavinimas padeda pabėgti nuo skurdo ir leidžia susikurti geresnį rytojų. Būtent dėl to, būtina suteikti visas galimybes įgyti išsilavinimą, bent jau pagrindinį, vien tam, jog stiprėtų valstybių ekonomika, kultūra, socialinis gyvenimas ir būtų plėtojamos naujos idėjos, kurios paverstų pasaulį dar galingesniu ir labiau išsilavinusiu. Šalių atsakomybė užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Valstybės privalo susikoncentruoti ties šiuo klausimu ir dėti visas pastangas, jog būtų užtikrinta ši, itin svarbi vaikų teisė. Mokyklos turi būti prieinamos visiems vaikams be išimčių, tik taip bus mažinamas neraštingumas ir skurdas pasaulyje.

Vaikų teisė į mokslą

Naujų technologijų svarba mokymosi procesui

Technologijos yra visur, jos apima didžiąją dalį mūsų gyvenimo ir įsilieją į mūsų kasdienybę. Naujos technologijos įtakoja mūsų apsipirkinėjimo, bendravimo, žaidimų įgūdžius ir žinoma, tai kaip mokomės. Kadangi naujosios technologijos yra visur, jos privalomos ir mokykloje, bei kiekvienoje klasėje. Visgi, kai kurios mokyklos sąmoningai atidėlioja naujų technologijų diegimą klasėse, rasdamos daugybę priežasčių, kodėl jų neturėtų būti, nors ir supranta, jog jos labai reikalingos. Žinoma yra ir tokių mokyklų, kurios tiesiog neturi galimybės įsigyti tokios įrangos ir įdiegti ją į mokymosi procesus. Visgi, mokyklos turi įdiegti naująsias technologijas į mokymosi procesą ir tam yra gana rimtos priežastys:

  • Jei naujosiomis technologijomis tinkamai naudojamasi, tuomet jos gali padėti mokiniams pasiekti puikių rezultatų, be to, reikia mokytis jomis naudotis, nes jos neišvengiamai bus vienas iš įrankių jų ateities darbuose.
  • Integruojant technologijas į klases, galima puikiausiai paįvairinti mokymosi būdus ir padaryti juos įdomesniais bei įvairesniais.
  • Tai suteikia mokiniams galimybę padėti vienas kitam suprasti ir išsiaiškinti tam tikras technologijų naudojimo subtilybes, vadinasi tai skatina bendradarbiavimą ir pagalbą vienas kitam.
  • Technologijos padeda mokytojams paruošti vaikus tai aplinkai, kuri neišvengiamai juos sups ateityje. Kadangi visuomenė tampa vis labiau priklausoma nuo naujų technologijų, jau nebepakanka būti vien tik dorais piliečiais, privalome mokėti naudotis naujomis technologijomis, nes jų pagalba galime siekti to, kas atrodo neįmanoma.
  • Technologijų integravimas į kasdienius mokymosi procesus, padeda mokiniams nuolat turėti kuo domėtis. Mažieji, auga su naujomis technologijomis, jie tobulėja kartu su jomis, jie jas mėgsta ir tai yra viena priemonių, kuriomis smagu naudotis. Taigi, tai reiškia, jog kasdienis naudojimas tuo, kas yra smagu ir mėgiama, padeda mokytis paprasčiau ir tokiu būdu, kuris pakankamai smagus.
  • Nors skamba pakankamai keistai ir gal kiek neįprastai, naujų technologijų dėka, atmosfera klasėse tampa linksmesnė. Mokiniai noriai naudojasi naujosiomis technologijomis, tai jiems nėra prievarta, todėl nesukelia neigiamų emocijų, o dėl to atmosfera tampa ramesnė ir linksmesnė.
  • Kuomet mokiniai naudojasi naujosiomis technologijomis, jie turi galimybę prieiti prie pačios naujausios informacijos greičiau ir paprasčiau nei kada nors anksčiau.
  • Tradicinis ir pasyvusis mokymosi modelis jau senai išnykęs. Dabar, naudodamiesi naujosiomis technologijomis, mokytojai tampa drąsesni, efektyvesni, galintys lengviau atsakyti į įvairius klausimus bei paruošti puikesnius mokinius.
  • Mokiniai tampa atsakingesni. Naujos technologijos padeda mokinius priversti kontroliuoti savo pačių mokymąsi. Jie mokosi kaip priimti tinkamus sprendimus ir galvoti patys, kuomet dirba prie kompiuterių, jie neturi galimybės nusižiūrėti nuo kitų.
  • Mokiniai turi prieigą prie įvairių knygų, kurios nuolat atnaujinamos, be to yra naudingos, jomis paprasta naudotis ir dažnai yra gerokai pigesnės, nei įprastinės. Žinoma, tradicinių knygų nepakeis niekas, tačiau elektroninės knygos taip pat yra patogios.

Akivaizdu, jog naujosios technologijos išties naudingos ir turi būti įtraukiamos į mokymosi procesus. Vaikai turi mokėti tinkamai naudotis naujosiomis technologijomis, bei gebėti tikslingai išnaudoti jų teikiamas galimybes ir rasti informaciją, kuri naudinga ir vertinga. Šiuolaikiniai mokymo metodai tiesiog nebeįmanomi be naujų technologijų, o mokytojai nuolat skatinami tobulėti ir gerinti savo kompiuterines žinias. Yra nemažai mokytojų, kuriems naujosios technologijos gana svetimos, todėl jų pareiga ne tik išmokti jomis naudotis, tačiau pirmiausia jie turi jas prisijaukinti ir išmokti apjungti tradicinius ir šiuolaikinius mokymo metodus. Reikia susitaikyti su tuo, jog pasaulis tobulėja ir keičiasi, todėl kartu turime keistis ir mes ir mūsų įpročiai. Visgi, įtakojami naujų technologijų, neturėtume pamiršti įprastinio bendravimo ir jo svarbos. Nereikia pamiršti įprastinių mokymo metodų, tereikia rasti būdą, kaip tinkamai apjungti tai kas patikrinta ir veiksminga, su tuo kas šiuolaikiška ir nuolat kintama.

Naujų technologijų svarba mokymosi procesui

Mintys apie mokslą ir žingeidumą

Kiekvienas turime teisę į mokslą, tik deja ne visi šia teise pasinaudoja. Džiugu, jog didžioji dalis pasaulio vaikų turi galimybę mokytis, tobulėti ir siekti savo svajonių. Lygiai taip pat gaila, jog yra daugybė vaikų, neturinčių sąlygų mokytis, todėl tai užveria jiems visas duris. Mokslo svarba gyvenime yra neišmatuojama, jokie pinigai negali atstoti to, ką gali išsilavinusio žmogaus protas. Mokslas suteikia ne tik žinių, tačiau ir puikių manierų, galimybė bendrauti ir be abejo atveria galimybes pasinaudoti įgytomis žiniomis. Nuo seniausių laikų, mokslo laimėjimai atnešė puikių vaisių, kuriais galime didžiuotis ir šiandien. Daugelis didžių žmonių ir rašytojų apie mokslą yra išsakę žavių minčių, kurias taip ir norisi kartoti savo vaikams, jog tos mintys juos palietų ir įkvėptų siekti mokslo aukštumų.

  • Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento žingeidumo. (A. Einšteinas)
  • Nėra natūralesnio troškimo, kaip žinių troškimas. (M. de Montenis)
  • Kas nieko neklausia, tas nieko ir neišmoks. (T. Fuleris)
  • Taigi, jei turi protą, mokykis ko nors; nes protas be mokymosi – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas. (“Kabuso knyga”)
  • Įrodinėti žmogui žinių būtinumą – tolygu įtikinėti, kad regėjimas yra naudingas. (M. Gorkis)
  • Tikrojo išsilavinimo kelias – savišvieta. (N. Rubakinas)
  • Norint lavinti protą, reikia daugiau mąstyti, nei mokytis atmintinai. (R. Dekartas)
  • Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, didžiuma jų surūdija nenaudojami. (K. N. Bouvis)
  • Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti. (L. Tolstojus)
  • Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. (V. Hugo)
  • Mokslas – įrankis, bet ne tikslas. (L. Tolstojus)
  • Išsilavinęs žmogus mato įvairias reiškinio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri tik kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas. (N. Rubakinas)
  • Vertingiausia savybė gyvenime – amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis žingeidumas. (R. Rolanas)
  • Kas žino, kokie turi būti daiktai – tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti – genialus žmogus. (D. Didro)
  • Į žinojimą turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam, kad valgytume. (D. Raskinas)
  • Pažanga – ne atsitiktinumas, o būtinybė. (H. Spenseris)
  • Mokslas nebuvo ir niekada nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais( A. Einšteinas)
  • Kiekvienas, kuris nustoja mokytis pasensta. Nesvarbu ar jam dvidešimt ar aštuoniasdešimt. Kiekvienas, kuris mokosi, išlieka jaunas. (H. Fordas)
  • Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su tavimi, kad ir kur tu beeitum. (Kinų patarlė)
  • Mokymosi tikslas yra augimas ir mūsų protas, ne taip kaip kūnas, gali augti kol gyvensime. (M. J. Adleris)

Tokios mintys, tai paskatinimas eiti į priekį. Jos motyvuoja ir neleidžia pasiduoti. Jaučiant, jog darosi sunku mokytis, dirbti ar tiesiog norisi nuo visko pabėgti, perskaičiuos tokias mintis pasidaro lengviau ir atsiranda polėkis kažko siekti ir nesustoti. Nesvarbu kas benutiktų, protas gali tiek daug, jog nė neįsivaizduojame ir dėl to, dažnai save stebiname. Mūsų vaikai yra ateitis į geresnį ir dar protingesnį pasaulį, jie turi būti skatinami skaityti, būti žingeidūs, domėtis naujovėmis ir savo pavyzdžiu užkrėsti kitus. Tik tokiu būdu bus išnaudojamos visos galimybės, o pasauliui juk taip reikia protingų žmonių.

Mintys apie mokslą ir žingeidumą

Kas skatina vaikus mokytis?

Vienas sunkiausių dalykų, ruošiantis tapti mokytoju yra išmokti motyvuoti vaikus. Nepaisant to, jog tai vienas sunkiausių dalykų, tai nenuginčijamai yra ir vienas svarbiausių dalykų mokytojo karjeroje. Mokiniai, kurie nėra motyvuoti, neatskleis savo gabumų ir neparodys to ką sugeba. Jie negeba įsisavinti informacijos, dalyvauti projektuose ir atlikinėti kitų užduočių bei tinkamai įsitraukti į mokymosi procesą. Taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių, tokių kaip: nemėgiamas dalykas, nemėgiamas mokytojas, blogi mokymo metodai, asmeninės problemos, dėmesio stoka ir pan. Nors motyvuoti vaikus yra pakankamai sunku, išties tai daryti tikrai verta. Motyvuoti vaikai patys domisi įvairiais dalykais ir stengiasi užduotis atlikti kuo geriau. Įsivaizduokime, koks malonumas mokytojui yra pilna klasė vaikų kurie nusiteikę pozityviai ir visi nori pasisemti žinių. Jei taip nėra, mokytojui tampa labai sudėtinga, tačiau jo užduotis – paversti dalyką įdomiu ir rasti tinkamus metodus, skatinančius vaikus domėtis jų mokomu dalyku. Yra keletas dalykų, kurie gali padėti vaikus motyvuoti mokymuisi.

Skatinimas. Jei mokiniai jaučia, jog jie yra skatinami, jų atliktas darbas puikiai vertinamas ir jaučia pozityvumą iš pačio mokytojo, tuomet mokiniai ir patys noriai įsitraukia į mokymosi procesą, nes nori pasiekti kuo geresnius rezultatus. Skatinti galima įvairiais būdais, atviru bendravimu, bei galimybe mokiniams suvokti, jog jie yra svarbūs. Labai svarbus yra entuziazmas, nuolatinis entuziazmas skatina būti entuziastingiems ir kitiems, tai užkrečiama. Taip, pat skatinama girti mokinius, tai taip pat veikia labai teigiamai. Tereikia pasakyti, jog jie puikiai padirbėjo, nustebino savo žiniomis gebėjimais ir pan. Pagyros gali būti visai paprastos.

Įtraukimas. Vienas iš būtų, kaip padrąsinti mokinius ir išmokyti juos atsakomybės, tai visokeriopai įtraukti juos į užsiėmimus klasėje. Kiekvienas mokinys turi turėti tam tikras pareigas ir atsakomybes. Jie gali prisidėti ne tik prie mokymosi proceso, tačiau ir prie klasės atmosferos bei išvaizdos kūrimo, tai padės tapti artimesniais. Jei reikia skaityti, tuomet tegu skaito visi, kiekvienas po tam tikrą pastraipą, taip visi jausis reikalingi ir svarbūs.

Kūrybiškumas. Monotonija vargina ir yra nuobodi. Nors kartais, reikia padaryti pamokas įdomesnes, tai gali būti žaidimo forma, diskusijos, debatai, tam tikrų vaizdo priemonių naudojimas, vaizdo įrašai ir pan. Visa tai, padaro mokymosi procesą įdomesniu ir kūrybiškesniu, be to, tokios formos mokymasis geriau įsimena ir visko galima išmokti paprasčiau, tačiau ilgesniam laikui. Be to, galima pasirūpinti ir klasės interjeru, tegu mokiniai pasiūlo kaip galima dekoruoti klasę ir padaryti ją patrauklesne, ir gyvesne. Vaikams tai labai patinka.

Mokymosi susiejimas su gyvenimiškomis situacijomis. Dažnai galima išgirsti klausimų: „O kam man to reikia?“, „Kur bus galima tai panaudoti?“, „Ar man iš viso to reikia?“ ir pan. Jei mokiniams atrodo, kad dalykai, kurių mokoma yra nereikšmingi ir nesvarbūs, mokytojo pareiga padėti sukurti situacijas, parodančias, kad tie dalykai visgi yra svarbūs ir kasdien naudojami. Svarbu, tai tinkamai pademonstruoti. Be to, dažnai galima pateikti pavyzdžius, kuomet tie dalykai naudojami tolimesnėje karjeroje, tai tikrai domina mokinius ir priverčia stebėtis mokytojo gebėjimu įrodyti, jog mokomasi ne veltui ir visa tai yra naudinga.

Mokytojo darbas yra sunkus, šiuolaikiniai vaikai labai reiklūs. Visgi, mokytojo pareiga, sugebėti juos sudominti ir padėti jiems išmokti tai, kas reikalinga. Mokytojas turi rasti būdus, kurie sudomintų, patrauktų bei priverstų domėtis jų mokomu dalyku. Mokinius dominti reikia jau nuo pirmų dienų, kitu atveju, labai sunku pelnyti jų dėmesį ir koncentraciją. Vaikai dažnai būna išsiblaškę, todėl jiems reikia kažko tokio, kas būtų tikrai įdomu ir padėtų jiems tapti sėkmingais. Kaip visa tai paversti realybe? Niekas nesako, jog tai lengva, tačiau žmogus, pasirinkęs mokytojo profesiją, turi suvokti, jog jo vaidmuo vaikų gyvenime labai svarbus ir jis neša didžiulę atsakomybę už tinkamą žinių perdavimą bei tinkamą bendravimą ir tarpusavio ryšį.

Kas skatina vaikus mokytis?

Kaip mokymosi aplinka įtakoja mokymosi procesą

Mokymuisi svarbu ne tik susikoncentruoti ties tam tikrais dalykais ir bandyti juos suprasti bei išmokti, tačiau taip pat, didelės įtakos turi ir pati mokymosi aplinka. Aplinka, reiškia ne tik supančius daiktus, tačiau ir pačią atmosferą, supančius žmones, mokytojus, klasiokus. Visa tai, labai smarkiai įtakoja mokymosi procesus. Kartais atrodo, jog jei vaikas lanko gerai vertinamą mokyklą, vadinasi jo pažymiai irgi bus puikūs. Deja, taip yra ne visuomet, o dėl to kalti ne tik patys vaikai, tačiau ir pati aplinka.

Mokykloje išryškėja nemažai problemų. Viena jų, tai patyčios smurtas ir kiti psichologiniai veiksniai, dėl kurių vaikams tampa sunku susikoncentruoti, susikaupti ir mokytis. Jie nuolat galvoja apie savo saugumą, apie tai kaip saugiai grįžti namo, ir apie tai, jog visai nebenori mokytis, nes juos supanti aplinka yra labai negatyvi. Esant tokioms įtemptoms mokymosi sąlygoms, susikoncentruoti ties svarbiais dalykais dažnai tampa nebeįmanoma. Vaikai ima praleidinėti pamokas, simuliuoti ir pan. Tėvai dažnai nė nenutuokia apie tokias problemas, tačiau jos tyko kone kiekvienoje mokykloje. Smurtas, tiek psichologinis, tiek fizinis, labai paplitęs, tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Smurtą įtakoja netinkamas auklėjimas, tėvų nepriežiūra, smurtas šeimose, skurdas ir panašūs veiksniai. Kuomet vaikai savo namų aplinkoje mato tokius pavyzdžius, nenuostabu, jog visa tai jie daro ir už namų ribų, o dažniausiai mokyklose. Ši problema yra didžiulė ir apie tai gali būti visai atskira tema, tačiau neišsiplečiant, galima teigti tik tai, jog nuolatinė įtampa ir baimė, labai neigiamai veikia vaikus ir jų norą mokytis, todėl negalima kaltinti vaikų už jų blogus pažymius, neišsiaiškinus tikrosios situacijos.

Dar vienas veiksnių, įtakojančių mokymosi procesą, tai mokymosi sąlygos mokykloje. Pasaulyje yra begalė mokyklų, vienos jų tikrai gerai vertinamos ir giriamos, tuo tarpu kitos yra labai žemo lygio ir neatitinkančios net būtiniausių reikalavimų. Išsivysčiusios šalys, savo vaikams gali pasiūlyti geresnes mokymosi sąlygas ir mokymosi aplinką, na, o mažiau išsivysčiusios šalys netgi ne visuomet sugeba pasiūlyti vietą, kurioje būtų galima mokytis. Vadinasi, mokymosi aplinka lemia labai daug. Tobulėjant technologijoms, mokyklose jos diegiamos itin sparčiai, o tai padeda tobulinti mokymosi metodus ir palengvinti mokymąsi, bei padaryti jį įdomesniu. Tokie mokymosi metodai padeda geriau įsisavinti informaciją, taip pat padeda mokytis naujų dalykų, įskaitant ir naudojimąsi naujosiomis technologijomis bei jų teikiamais privalumais. Žemo lygio mokyklos tokių technologijų neturi, dažnai tokios mokyklos aplamai negali pasigirti elementarių vadovėlių gausa ir kompetentingais mokytojais. Visgi, reikia pabrėžti tai, kad vaikai, kuriems yra suteikiamos visos sąlygos, bei aplinka, leidžianti lengviau įsisavinti žinias, ne visuomet sugeba tuo pasinaudoti, dažnai vaikai to neįvertina, arba pradeda vertinti per vėlai, o nuo to kenčia mokymosi procesas.

Aplinka, supanti vaikus yra labai svarbi. Vaikams turi būti suteikiamos pačios geriausios sąlygos mokytis ir tobulėti, nes tik vaikai gali užtikrinti geresnę ateitį, jie patys yra ateitis. Jei mokantis bus jaučiama baimė, įtampa, mokymosi procesas bus bevertis, nes bus nuolat galvojama apie tai kaip apsisaugoti, bet ne apie tai kaip įsisavinti reikiamą informaciją. Nors šiuolaikiniai vaikai yra labai reiklūs ir principingi, visgi, niekas nepaneigs, jog gabumais jie taip pat gali pasigirti ir net labai. Auganti karta, auga kartu su naujosiomis technologijos, kurios tobulėja nuolat, su jomis tobulėja ir patys vaikai. Aplinka yra labai svarbi, pagal tai, kokia aplinka yra sukuriama jiems, ateityje jie gebės kurti ir patys, tačiau jei aplinka yra ne itin gera, bus be galo sunku tą aplinką sukurti taip, jog ji neprimintų senosios. Paprasčiau tariant, vaikams turime kurti saugią ir visokeriopai išpildytą aplinką, tik tokiu būtu galima tikėti tokio pat atsako ir iš jų.

Kaip mokymosi aplinka įtakoja mokymosi procesą

Pirmieji penki vaiko metai

Gimus vaikui, įvyksta stebuklas, pasauliui suteikiama dar viena gyvybė, galinti prisidėti prie jo tobulėjimo ir gerinimo. Augindami vaikus, tėvai stengiasi tinkamai juos auklėti, skirti jiems pakankamai laiko bei suteikti kuo daugiau žinių, įtakojančių jų vystimąsi. Vaiko raida priklauso nuo aplinkos, tėvų ir abipusių pastangų. Vaikų ugdyme tėvai labai svarbūs. Per pirmuosius penkis vaiko gyvenimo metus, jų smegenys formuojasi, todėl šis laikotarpis labai svarbus, nes vėliau vaikų smegenys tampa įdarbintos ir įsisavina mokymosi informaciją. Kuo daugiau užsiimama su vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo dienų, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.

Pirmieji vaiko gyvenimo metai, tai dinamiško vystimosi laikotarpis. Per tuos metus, vaiko smegenys ima skleisti savo žiedus. Kas vyksta? Vaikas išmoksta reaguoti į jį supančią aplinką, į tą, kurioje vaikas auga. Vaikas, kuris pirmuosius savo gyvenimo metus praleidžia aplinkoje, kurioje jis gauna daug dėmesio, su juo užsiimama, žaidžiama, bendraujama, kuris nuolat apsuptas artimų žmonių, toks vaikas geriau priima informaciją ir sugeba ją įsisavinti, o bėgant laikui stiprėja jo laiko planavimo, kompleksinio mąstymo bei kiti įgūdžiai.

Vaikystė, pats svarbiausias periodas, kurio metu formuojasi jo mažytė asmenybė, laikui bėgant išauganti į stiprią ir savimi pasitikinčią asmenybę. Vaikystė yra viena, todėl jau nuo mažumės reikia stengtis ugdyti vaiko:

  • Sveiką gyvenimo būdą;
  • Kurti emociškai ir visapusiškai saugią aplinką;
  • Formuoti sėkmingą asmenybę, norinčią siekti kažko daugiau;
  • Ugdyti vaiko atsakomybę ir pareigingumą;
  • Ugdyti stipriąsias savybes ir atskleisti jo talentus.

Įvairių tyrimų duomenimis, ankstyvasis mokymas padeda pasiekti puikių rezultatų. Taigi, vaikai, su kuriais užsiima dar pirmaisiais jų gyvenimo metais ir palaipsniui nenustojama to daryti:

  • Mažiau linkę į nusikalstamumą;
  • Tampa labiau išauklėti, paklusnesni bei atsakingesni;
  • Dažniau baigia aukštąsias mokyklas ir dažnai netgi geresniais balais nei tie, su kuriais vaikystėje buvo užsiimama mažiau;
  • Geba apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo paauglystėje;
  • Pagerina standartizuotų testų rezultatus;
  • Išvengia to pačio kurso kartojimo dar vienus metus;
  • Dažniau įsidarbina, daugiau uždirba ir geba geriau save išsilaikyti;
  • Mažina skaičių tų, kuriems taikomas specialusis ugdymas;
  • Užauginama darbinga ir mokesčius valstybei sąžiningai mokanti karta;
  • Didina pajamų ir vartojimo išlaidų kiekį;
  • Kuria konkurencingus verslus ir puikiai konkuruoja su kitais.

Tai tik dalis to, ką geba vaikai kurie jau pirmaisiais savo gyvenimo metais buvo palaipsniui mokomi įvairių dalykų. Niekas nepaneigs, jog su vaiku reikia užsiimti ir nuolat jam skirti dėmesio, nes jie ir patys to reikalauja. Kuo daugiau bus užsiimama, tuo geresni rezultatai matysis ateityje. Investicija į teisingą vaiko auklėjimą, lavinimą ir kitus jo ugdymo dalykus, atsiperka su kaupu.

Visi nori, jog jų vaikai pasiektų kuo geresnius rezultatus, turėtų sėkmingą karjerą, gražią šeimą, būtų dori ir šaunūs piliečiai. Visa tai, didele dalimi priklauso nuo jų auklėjimo, ugdymo ir išsilavinimo. Išsilavinimas suteikia didesnes galimybes turėti geriau apmokamą darbą ir negyventi skurde. Be to, puikiai uždirbantys vaikai, dažnai padeda ir savo tėvams, todėl ne veltui buvo minėta, jog investuoti į vaiko vystimąsi, tobulėjimą ir mokymąsi tikrai reikia ir tai atsiperka su kaupu. Įvairių tyrimų duomenys taip pat įrodo, jog ugdymas dar pirmaisiais vaiko metais tikrai atneša puikių rezultatų, todėl tėvai skatinami planuoti savo užimtas dienotvarkes taip, jog vaikams liktų daugiau laiko nei tik keletas minučių per dieną, už tai vaikai tikrai padėkos.

Pirmieji penki vaiko metai

Faktai apie mokslą ir išsilavinimą

Viena didžiausių spragų šiandieninėje visuomenėje, tai mokslo neprieinamumas. Yra daug vaikų, kurie tiesiog neturi galimybės mokytis, o tam sugalvojama daug priežasčių. Nors mokslo siekia ne visi, visgi tai itin svarbus dalykas mūsų gyvenime. Mokslas suteikia pagrindus to, kuo bus naudojamasi visą gyvenimą. Mokslo sistemos, jų išsivystymas priklauso nuo šalies ir jos ekonomikos bei kitų galimybių. Geriau gyvenančios šalys, suteikia geresnes sąlygas savo gyventojams, nei toks, kurios yra pakankamai skurdžios. Džiugu tai, jog vis dažniau atkreipiamas dėmesys į mažiau išsivysčiusias šalis ir stengiamasi joms padėti suteikti bent jau minimalias sąlygas mokymuisi. Kaip bebūtų, pasidairykime po įdomius faktus apie mokymąsi ir ugdymą pasaulyje.

  • Maždaug 2/3 pasaulio žmonių, kurie yra neraštingi arba mažiau raštingi, yra moterys.
  • Daugiau nei 70% Amerikos kalinių, nesugeba skaityti geriau nei ketvirtokai. Vadinasi jų raštingumo lygis labai žemas, o tai įtakoja ir polinkį į nusikalstamumus.
  • Pietų Sudanas yra šalis su žemiausiu raštingumo lygiu, čia raštingumo lygis siekia vos 27%. Maždaug 70% vaikų, kurių amžius nuo 6 iki 17 metų, niekada nelankė mokyklos.
  • Įrodyta, jog mokiniai net 4 kartus dažniau yra linkę mesti mokyklą, jei iki 3 klasės, jie vis dar nemoka gerai skaityti.
  • Liūdna, tačiau vis dažniau galima išgirsti, jog mokytojo profesija nebemadinga ir ateities kartos vis rečiau rinksis šią, visais laikais gerbiamą specialybę. Tikimasi, jog situacija pasikeis ir mokytojais vis dar norės tapti nemažai jaunuolių, tačiau turėtų būti daug pakeitimų švietimo sistemoje, kitu atveju, vargu ar ši profesija išliks populiari.
  • Nors daugelis teigia, jog aukštosios mokyklos pasirinkimas nieko nelemia, išties, studentai, baigę aukštąsias mokyklas, kurios yra geriau žinomos ir populiarios, uždirba daugiau nei tie, kurie renkasi žemesnio lygio aukštąsias mokyklas. Be to, nepaisant to, jog online studijos gana populiarios, studentai, baigę įprastas aukštąsias mokyklas, sulaukia daugiau potencialių darbdavių darbo pasiūlymų.
  • Bolonijos universitetas, Italijoje, buvo atidarytas 1088m., tai seniausias universitetas Europoje. Jis vis dar laikomas vienu geriausių universitetų.
  • Daugumoje pasaulio šalių, mokyklos yra mokamos. Mokytojų atlyginimus, vadovėlių bei uniformos išlaidas padengia mokinių tėvai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ne visis vaikai gali leisti savo vaikus į mokyklą, nes paprasčiausiai jie neturi tam pakankamai lėšų.
  • Net 115 milijonų pradinio mokslo amžiaus vaikų visame pasaulyje, nelanko mokyklos.
  • Įvairiais duomenimis, tik kiek daugiau nei 50% vaikų nuo 3 iki 5 metų turėjo galimybę išgirsti kaip jų tėvai jiems skaito. Taip pat, vaikai, kurie gyvena skurdesnėse šeimose, gerokai rečiau turi tokias galimybes. Įrodyta, jog vaikai, kuriems kasdien skaito tėvai, geba greičiau pradėti skaičiuoti, parašyti savo vardą ir patys pradėti skaityti.
  • Neišsilavinusios arba mažiau išsilavinusios merginos, net keturis kartus dažniau susilaukia vaikų dar iki 19 metų, nei tos, kurios baigė vidurinę mokyklą ir įgijo išsilavinimą.

Statistika pakankamai liūdna, tačiau viskas labai stipriai priklauso ir nuo tėvų, bei šeimos kurioje auga vaikas. Jei šeima nuolat motyvuoja, skatina ir kitaip užsiima tuo, jog vaikas siektų mokslo aukštumų, vaikai iš tokių šeimų, paprastai pasiekia tikrai nemažai. Visgi tie vaikai, kurie neturi galimybės eiti į mokyklą ar bent jau būti mokomi namie, dažnai seka savo tėvų pėdomis ir vien todėl, jog neturi kito pasirinkimo. Be mokslo, bent jau pradinio, kažką pasiekti ir gauti geresnį darbą yra be galo sunku, nes žmogus nesugeba nei skaityti nei rašyti, jis tampa neraštingu, o tai užveria visas duris.

Faktai apie mokslą ir išsilavinimą