Faktai apie mokslą ir išsilavinimą

Viena didžiausių spragų šiandieninėje visuomenėje, tai mokslo neprieinamumas. Yra daug vaikų, kurie tiesiog neturi galimybės mokytis, o tam sugalvojama daug priežasčių. Nors mokslo siekia ne visi, visgi tai itin svarbus dalykas mūsų gyvenime. Mokslas suteikia pagrindus to, kuo bus naudojamasi visą gyvenimą. Mokslo sistemos, jų išsivystymas priklauso nuo šalies ir jos ekonomikos bei kitų galimybių. Geriau gyvenančios šalys, suteikia geresnes sąlygas savo gyventojams, nei toks, kurios yra pakankamai skurdžios. Džiugu tai, jog vis dažniau atkreipiamas dėmesys į mažiau išsivysčiusias šalis ir stengiamasi joms padėti suteikti bent jau minimalias sąlygas mokymuisi. Kaip bebūtų, pasidairykime po įdomius faktus apie mokymąsi ir ugdymą pasaulyje.

  • Maždaug 2/3 pasaulio žmonių, kurie yra neraštingi arba mažiau raštingi, yra moterys.
  • Daugiau nei 70% Amerikos kalinių, nesugeba skaityti geriau nei ketvirtokai. Vadinasi jų raštingumo lygis labai žemas, o tai įtakoja ir polinkį į nusikalstamumus.
  • Pietų Sudanas yra šalis su žemiausiu raštingumo lygiu, čia raštingumo lygis siekia vos 27%. Maždaug 70% vaikų, kurių amžius nuo 6 iki 17 metų, niekada nelankė mokyklos.
  • Įrodyta, jog mokiniai net 4 kartus dažniau yra linkę mesti mokyklą, jei iki 3 klasės, jie vis dar nemoka gerai skaityti.
  • Liūdna, tačiau vis dažniau galima išgirsti, jog mokytojo profesija nebemadinga ir ateities kartos vis rečiau rinksis šią, visais laikais gerbiamą specialybę. Tikimasi, jog situacija pasikeis ir mokytojais vis dar norės tapti nemažai jaunuolių, tačiau turėtų būti daug pakeitimų švietimo sistemoje, kitu atveju, vargu ar ši profesija išliks populiari.
  • Nors daugelis teigia, jog aukštosios mokyklos pasirinkimas nieko nelemia, išties, studentai, baigę aukštąsias mokyklas, kurios yra geriau žinomos ir populiarios, uždirba daugiau nei tie, kurie renkasi žemesnio lygio aukštąsias mokyklas. Be to, nepaisant to, jog online studijos gana populiarios, studentai, baigę įprastas aukštąsias mokyklas, sulaukia daugiau potencialių darbdavių darbo pasiūlymų.
  • Bolonijos universitetas, Italijoje, buvo atidarytas 1088m., tai seniausias universitetas Europoje. Jis vis dar laikomas vienu geriausių universitetų.
  • Daugumoje pasaulio šalių, mokyklos yra mokamos. Mokytojų atlyginimus, vadovėlių bei uniformos išlaidas padengia mokinių tėvai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ne visis vaikai gali leisti savo vaikus į mokyklą, nes paprasčiausiai jie neturi tam pakankamai lėšų.
  • Net 115 milijonų pradinio mokslo amžiaus vaikų visame pasaulyje, nelanko mokyklos.
  • Įvairiais duomenimis, tik kiek daugiau nei 50% vaikų nuo 3 iki 5 metų turėjo galimybę išgirsti kaip jų tėvai jiems skaito. Taip pat, vaikai, kurie gyvena skurdesnėse šeimose, gerokai rečiau turi tokias galimybes. Įrodyta, jog vaikai, kuriems kasdien skaito tėvai, geba greičiau pradėti skaičiuoti, parašyti savo vardą ir patys pradėti skaityti.
  • Neišsilavinusios arba mažiau išsilavinusios merginos, net keturis kartus dažniau susilaukia vaikų dar iki 19 metų, nei tos, kurios baigė vidurinę mokyklą ir įgijo išsilavinimą.

Statistika pakankamai liūdna, tačiau viskas labai stipriai priklauso ir nuo tėvų, bei šeimos kurioje auga vaikas. Jei šeima nuolat motyvuoja, skatina ir kitaip užsiima tuo, jog vaikas siektų mokslo aukštumų, vaikai iš tokių šeimų, paprastai pasiekia tikrai nemažai. Visgi tie vaikai, kurie neturi galimybės eiti į mokyklą ar bent jau būti mokomi namie, dažnai seka savo tėvų pėdomis ir vien todėl, jog neturi kito pasirinkimo. Be mokslo, bent jau pradinio, kažką pasiekti ir gauti geresnį darbą yra be galo sunku, nes žmogus nesugeba nei skaityti nei rašyti, jis tampa neraštingu, o tai užveria visas duris.

Faktai apie mokslą ir išsilavinimą