Mintys apie mokslą ir žingeidumą

Kiekvienas turime teisę į mokslą, tik deja ne visi šia teise pasinaudoja. Džiugu, jog didžioji dalis pasaulio vaikų turi galimybę mokytis, tobulėti ir siekti savo svajonių. Lygiai taip pat gaila, jog yra daugybė vaikų, neturinčių sąlygų mokytis, todėl tai užveria jiems visas duris. Mokslo svarba gyvenime yra neišmatuojama, jokie pinigai negali atstoti to, ką gali išsilavinusio žmogaus protas. Mokslas suteikia ne tik žinių, tačiau ir puikių manierų, galimybė bendrauti ir be abejo atveria galimybes pasinaudoti įgytomis žiniomis. Nuo seniausių laikų, mokslo laimėjimai atnešė puikių vaisių, kuriais galime didžiuotis ir šiandien. Daugelis didžių žmonių ir rašytojų apie mokslą yra išsakę žavių minčių, kurias taip ir norisi kartoti savo vaikams, jog tos mintys juos palietų ir įkvėptų siekti mokslo aukštumų.

  • Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento žingeidumo. (A. Einšteinas)
  • Nėra natūralesnio troškimo, kaip žinių troškimas. (M. de Montenis)
  • Kas nieko neklausia, tas nieko ir neišmoks. (T. Fuleris)
  • Taigi, jei turi protą, mokykis ko nors; nes protas be mokymosi – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas. (“Kabuso knyga”)
  • Įrodinėti žmogui žinių būtinumą – tolygu įtikinėti, kad regėjimas yra naudingas. (M. Gorkis)
  • Tikrojo išsilavinimo kelias – savišvieta. (N. Rubakinas)
  • Norint lavinti protą, reikia daugiau mąstyti, nei mokytis atmintinai. (R. Dekartas)
  • Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, didžiuma jų surūdija nenaudojami. (K. N. Bouvis)
  • Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti. (L. Tolstojus)
  • Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. (V. Hugo)
  • Mokslas – įrankis, bet ne tikslas. (L. Tolstojus)
  • Išsilavinęs žmogus mato įvairias reiškinio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri tik kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas. (N. Rubakinas)
  • Vertingiausia savybė gyvenime – amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis žingeidumas. (R. Rolanas)
  • Kas žino, kokie turi būti daiktai – tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti – genialus žmogus. (D. Didro)
  • Į žinojimą turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam, kad valgytume. (D. Raskinas)
  • Pažanga – ne atsitiktinumas, o būtinybė. (H. Spenseris)
  • Mokslas nebuvo ir niekada nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais( A. Einšteinas)
  • Kiekvienas, kuris nustoja mokytis pasensta. Nesvarbu ar jam dvidešimt ar aštuoniasdešimt. Kiekvienas, kuris mokosi, išlieka jaunas. (H. Fordas)
  • Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su tavimi, kad ir kur tu beeitum. (Kinų patarlė)
  • Mokymosi tikslas yra augimas ir mūsų protas, ne taip kaip kūnas, gali augti kol gyvensime. (M. J. Adleris)

Tokios mintys, tai paskatinimas eiti į priekį. Jos motyvuoja ir neleidžia pasiduoti. Jaučiant, jog darosi sunku mokytis, dirbti ar tiesiog norisi nuo visko pabėgti, perskaičiuos tokias mintis pasidaro lengviau ir atsiranda polėkis kažko siekti ir nesustoti. Nesvarbu kas benutiktų, protas gali tiek daug, jog nė neįsivaizduojame ir dėl to, dažnai save stebiname. Mūsų vaikai yra ateitis į geresnį ir dar protingesnį pasaulį, jie turi būti skatinami skaityti, būti žingeidūs, domėtis naujovėmis ir savo pavyzdžiu užkrėsti kitus. Tik tokiu būdu bus išnaudojamos visos galimybės, o pasauliui juk taip reikia protingų žmonių.

Mintys apie mokslą ir žingeidumą